apsikapėti

apsikapė́ti 1. apsikaupti: Apsikapėjo bulvė ir nesupuvo Šts. 2. G77 apsikasti grioviu, pasidaryti apsaugą, įsitvirtinti: [Lietuviai,] apsikapėję savo girėse ir versmėse it pilėse, ilgus amžius laimingai gyveno S.Dauk. Kryžokai negalėjo nieko padaryti lietuviams, kurie nu abiems pusėms buvo pilėmis apsikapėję S.Dauk. 3. apsiprasti kur būti, gyventi, įsigyventi: Butkaus Juzė kaip apsikãpėjo pri Kiauleikio, taip ir nebenoria kitur eiti Kal. Apsikãpėjo būti svetur KlvrŽ. 4. mirti: Tu čia ir apsikapė́si Slnt. \ kapėtis; apsikapėti; išsikapėti